Kelionė į FETIJA

Fetija – itin patrauklus miestas, įsikūręs nepaprastai vaizdingoje įlankoje, kalnų papėdėje, apsuptoje pušynų ir kedrų giraičių. Šis kurortas skirtas tiems, kas atokiau nuo triukšmingų vietų ieško ramybės bei poilsio, gražios gamtos ir švarios jūros. Fetijos miestas pavadintas žinomo lakūno garbei, kuris žuvo 1913 metais sudužus jo lėktuvui…

Gilioje praeityje tai buvo vienas didesnių Likijos miestų, vadintas Telmes. Pasak legendos, Dievas Apolonas įsimylėjo droviąją karaliaus Finikio dukterį Agenorą. Kuomet Agenora pagimdė sūnų, tėvai jį pavadino Telmes – ugnies žeme. Dauguma didingos miesto praeities įrodymų sunaikinti stiprių 1956–1957 m. žemės drebėjimų, kurie su žeme sulygino daugumą senovinių pastatų, tarp kurių yra Apolono šventykla, tačiau šalia uosto išliko romėnų teatras. Reikšmingiausias miesto monumentas – uolinis nekropolis. Sarkofagai ir karstavietės Fetijoje matomi visur. Likijos gyventojai mirusiųjų nelaidojo žemėje, o įrenginėjo jiems uolose kapavietes, panašias į lizdus – pagal jų religinius įsitikinimus, tai turėjo padėti dvasioms, panašioms į paukščius, nunešti į šviesą mirusiojo sielą.

Virš miesto turgaus uolose yra likę keletas iškaltų šventyklos pavidalo antkapių, kai kurie jų datuojami IV a. pr. Kr. Antkapiai tikriausiai atkartojo gyvenamųjų namų architektūrą ir buvo laikomi mirusiųjų namais.

Dauguma jų, su raižytomis durimis ir sijų galais, nuožulniais stogais ir reljefškomis sąramomis, atspindi tipišką medinio namo konstrukciją. IV a. pr. Kr. valdovai paliko keletą įstabių antkapinių paminklų, kuriuose dera graikų ir persų stiliai. Vienas garsiausių – Nereidės paminklas – dabar saugomas Londono britų muziejuje.

Fetijoje turistų laukia daug pramogų, viena jų – parasparnių sportas. Fetija – parasparnių mėgėjų susibūrimo vieta. Sklandant parasparniu galima pasigrožėti Fetijos regiono pakrante ir netgi pamatyti legendinę Graikijos salą Rodą. Mėgstantiems ekstremalesnius pojūčius siūlomas raftingas kalnų upėmis, pasivažinėjimas visureigiu kalnų keliais, pasiplaukiojimas jūroje sniego baltumo jachta ar su profesionalaus instruktoriaus priežiūra nėrimas į Viduržemio jūros gelmes pasigrožėti povandeniniu pasauliu.

Fetijos gatvelėse gausu prekybos ir maitinimo vietų: turgaviečių, parduotuvėlių, barų ir restoranų, kuriuose siūloma nusipirkti įvairių suvenyrų bei pasimėgauti ypatingais nacionaliniais patiekalais. Už kelių kilometrų nuo Fetijos yra nuostabusis užutekis, vadinamas Negyvąja ar Ramiąja jūra. Tai tikras rojus – čia turtinga augmenija ir smulkus baltas smėlis, natūraliu būdu apsaugotas nuo atviros jūros. Apie 16 km nuo Fetijos, nepaprastai gražioje įlankoje, įsikūrusi Oludenizo gyvenvietė, kurią rekomenduojama aplankyti visiems povandeninio nardymo mėgėjams. Čia įsikūręs Nacionalinis parkas, kurio teritorijoje tyvuliuoja krištolo tyrumo jūra bei vienas didžiausių paplūdimių Turkijoje. Įėjimas į Nacionalinio parko teritoriją – už papildomą mokestį.

Oludenizo kurortas garsėja savo nuostabiu paplūdimiu (Belcekiz), kuris driekiasi tris kilometrus ir baigiasi Žydrosios lagūnos įlanka, kuri pavergia kiekvieno poilsiautojo širdį.

Šį kurortą itin pamėgę poilsiautojai iš Vakarų Europos. Dažniausiai – tai šeimos su vaikais (dėl patogaus paplūdimio), jaunavedžiai ir, be abejo, vandens sporto mėgėjai. Oludenizas patiks ir jaunimui, nes čia verdantis naktinis gyvenimas šiek tiek primena garsiąją Ibizą: barai įsikūrę kone ant smėlio, o šokiai dažnai persikelia tiesiai į paplūdimius.

Kelios dešimtys kilometrų Fetiją skiria nuo Saklikento tarpeklio, kertančio raižytą 3 016 m aukščio šlaitą. Tarpekliu teka srauni gryno, per kalkakmenį iškošto, vandens srovė. Iš Fetijos galima nuvykti ir Drugelių slėnį. Tai plokščias slėnis, kurį supa aukšti skardžiai. Šio slėnio pavadinimas siejamas su migruojančiu drugiu Euplagia quadripunctaria, dar vadinamu lokiuku. Vasarą slėnį užplūsta daugybė įspūdingų raudonai, juodai ir baltai margų lokiukų. Kitų rūšių drugiai čia gyvena ištisus metus, yra ir kelios unikalios vietinės rūšys. Per dvidešimt minučių galima nueiti prie Fatalijos malūno užtvankos. Vanduo kaskadomis krenta į slėnį ir teikia drėgmę drugeliams bei įvairiems augalams. Paplūdimio ir aplinkinėse žemėse neleidžiama statyti nuolatinių pastatų, tačiau atvykėliams alus ir maistas pardavinėjamas mediniame bare-restorane. Į slėnį galima patekti ir stačiu taku iš Faralajos kaimo, esančio 600 m aukštyje. Tačiau šiuo pavojingu keliu eiti nerekomenduojama.

Poilsiaujant Fetijoje verta išsinuomoti katerį ir apžiūrėti artimiausias salas. Jūs, kaip tikri nuotykių ieškotojai, atrasite naujų, nuostabių ir nepakartojamų vietų. O maudynės švariuose Fetijos įlankos vandenyse, malonus klimatas ir įdomios ekskursijos paliks Jūsų atmintyje tik pačius geriausius prisiminimus apie Turkiją.

Klimatas

Kalnuotos vietovės ir jūros įlanka Turkijoje lemia įvairų regionų klimatą. Egėjo ir Viduržemio jūrų pakrantėse vidutinė oro temperatūra būna nuo 29° C liepą iki 9° C sausį. Vasaros mėnesiai būna karšti, žiemos – švelnios, todėl Antalijos regionas, kuriame karaliauja karštos vasaros, dar vadinamas Turkijos Rivjera .Lyja dažniausiai žiemą Viduržemio jūros pakrantėse galima maudytis ir degintis nuo balandžio iki spalio mėnesio.