Kelionė į SIDĖ
Sidė – tai gyvas ir nuostabus miestelis, menantis senąją istoriją, įsikūręs netoli vienos seniausių Turkijos gyvenviečių Sidos ir 75 km atstumu nuo Antalijos. Tik septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje iš jaukaus žvejų kaimelio jis tapo patraukliu ir populiariu kurortu, sugebėjusiu išsaugoti savo autentiškumą…
Ir dabar visi restoranėliai, kavinukės bei parduotuvės glaudžiasi prie senovinių sienų, apaugusių gėlėmis bei kita augmenija. Smagu čia ir vakarais: veikia daugybė naktinių barų, diskotekų. Viena populiariausių -diskoteka „Oxyd“, kuri talpina tūkstantinę minią ir siūlo atrakciją – šokius bei maudynes pačiame klubo baseine.
Sidė įsikūrusi stepių zonoje, todėl klimatas sausas. Lengvas vėjelis atgaivina net pačią karščiausią dieną, ir čia niekada nepajusite staigių temperatūros svyravimų. Iš Sidės gyvenvietės galėsite nuvykti aplankyti Aspendos amfteatrą bei pabuvoti prie Manavgato krioklių. Ten galėsite papietauti vietiniame restoranėlyje, įsikūrusiame pačiame parke, bei pasigrožėti įspūdingais kriokliais. Artėdami prie Sidės pirmiausia pamatysite akvedukus, miesto sienos likučius ir nimfėją. Toliau, šalia prekybos centro, prieš jus atsivers didžiuliai Sidės amfteatro likučiai, o didingumu nustebins II a. Apolono ir Atėnės šventovės. Ilsėdamiesi Sidėje būtinai apsilankykite muziejuje-romėnų pirtyje. Čia galima pamatyti ne vieną puikų marmuro sarkofagą, tris statulas, vadinamas Trimis gracijomis, ir Heraklio, laikančio Hesperidžių aukso obuolius, skulptūrą. Be to, Sidėje galima išvysti akveduką ir nimfėją. Romėnai čia buvo sukūrę įspūdingą vandentiekį. Anapus pagrindinių vartų stovėjo nimfėjas (dekoratyvinis fontanas), į kurį vandenį iš Melaso (dabartinės Manavgato) upės tiekdavo 30 kilometrų ilgio dviaukštis akvedukas, pastatytas ant arkų. Į namus vanduo iš miesto vandens saugyklų atitekėdavo moliniais vamzdžiais.
O už masyvios romėniškos miesto sienos yra nekropolis su šventyklos tipo antkapių pavyzdžiais. Išvertus iš senovės graikų kalbos Side reiškia „granato vaisius”, simbolizuojantis vaisingumą. Manoma, kad VII a. pr. Kr. čia apsigyveno graikų kolonistai iš Ajolijos (Aeolia), esančios greta Smirnos (dabartinio Izmiro). II a. pr. Kr. Sidė tapo piratų, kurie pelnėsi iš vergų prekybos, centru. Valdant romėnams miestas išliko svarbia vergų prekyviete. Kažkada Sidė garsėjo ir pačiomis gražiausiomis vergėmis, kurių įsigyti pirkliai atvažiuodavo iš viso pasaulio. Kasinėjimai parodė, kad VII a. miestą sudegino arabų užpuolikai, bet jis atgijo valdant seldžiukams. XX a. trečiajame dešimtmetyje čia apsigyveno musulmonai, sugrįžę iš Kretos.
Pačiame Sidės centre viešbučių nėra, visi jie įsikūrę aplink šį miestelį. Arčiausiai Sidės – jau poilsiautojų pamėgta Kumkoy įlanka. Viešbučiai čia turi patogius paplūdimius, su palengva gilėjančiais įėjimais į jūrą, smėlis čia smulkus ir šviesus. Nors viešbučiai čia nebe nauji, tačiau jų teritorijos didelės, gausiai apželdintos. Toliau į vakarus, apie 14 km nuo Sidės, įsikūrusi kurortinė zona Colakli, kur prie molingo smėlio paplūdimių driekiasi didelių ir solidžių 4-5* viešbučių eilė. Į rytus nuo Sidės – kurortinė zona Sorgun. Ją poilsiautojai pamėgo dėl nepakartojamo pušyno, kuris supa populiarius klubinius viešbučius su didelėmis teritorijomis, grožio. Paplūdimiai čia erdvūs, žvyro-smėlio. Dar toliau į rytus, 7 km nuo miesto, įsikūrusi gyvenvietė Titreyengol. Joje – didžiulis vietinis turgus, kur mielai lankosi ir apsiperka poilsiautojai. Didžiuliai šiuolaikiniai viešbučiai, iš kurių iki paplūdimių poilsiautojus veža autobusai, čia įsikūrę tiek ant jūros kranto, tiek tolėliau nuo jos. Paplūdimiai čia – smėlio, apsupti itališkų pušų. Ir paskutinė gyvenvietė – Kyzylagac, garsėjanti švariu smėlio paplūdimiu, apsupta spygliuočių miško. Čia įsikūrę populiarūs klubiniai viešbučiai su didelėmis teritorijomis bei puikiai išvystytomis infrastruktūromis. Pervežimas iš Antalijos oro uosto į Sidės viešbučius trunka apie 1,5 – 2 val.
